Daugelis gražiausių ir gamtiniu bei kultūriniu požiūriu vertingiausių Lietuvos vietų turi saugomų teritorijų statusą - net 12 procentų šalies ploto užima 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, 254 draustiniai, 2 kultūriniai ir 3 gamtiniai, 1 biosferos rezervatas, virš 400 gamtos paveldo objektų. Šiuo metu kuriamas ES mastu svarbių saugomų teritorijų tinklas Natura 2000.
Tai išties solidus mūsų šalies ir visuomenės turtas, kurį turime ne tik saugoti, puoselėti, bet ir panaudoti turizmui plėtoti. Nors visos saugomos teritorijos yra vertingos ir įdomios pažintiniu požiūriu, jų lankymo sąlygos ir turizmo organizavimo galimybės labai skiriasi.
Rezervatai – griežčiausiai saugomos teritorijos, bet kultūriniuose rezervatuose (Kernavės, Vilniaus pilių) turizmas yra skatintina ir aktyviai vystoma veikla. Gamtiniuose rezervatuose (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės) ūkinė veikla ir lankymasis yra draudžiami, tačiau galimos trumpalaikės pažintinės kelionės tam pritaikytais maršrutais lydint rezervatų darbuotojams. Muziejinės ekspozicijos administracijose, trumpa kvalifikuoto gamtos gido vedama ekskursija medinių lentelių takais virš pelkės pakloto ir galimybė iš apžvalgos bokštų apžvelgti aukštapelkių tolius bei pasiklausyti paukščių balsų kleketavimo – tai pagrindinė turistinė veikla gamtiniuose rezervatuose.
Mūsų šalies draustinai labai įvairūs savo dydžiu, saugomomis vertybėmis, lankymo galimybėmis. Rekreacinė veikla, galinti turėti neigiamos įtakos saugomiems objektams, yra ribojama, o tam tikrais laikotarpiais net draudžiama. Lietuvoje yra 254 valstybiniai ir virš 100 savivaldybių draustinių (2,5 % šalies ploto). Kraštovaizdžio, geomorfologiniai, geologinių draustinai, kurie įsteigti reprezentatyviausiems ir vertingiausiems šalies kraštovaizdžiams, reljefo formų įvairovei, atodangoms, riedulynams, įgriuvoms apsaugoti ir reprezentuoti, yra gana žinomi ir lankomi (Apuolės, Germanto, Raigardo, Šventosios, Ūlos, kraštovaizdžio, Juozapinės, Dvarčionių, Linkuvos, Nevaišių, Pratkūnų, Skersabalių geomorfologiniai, Nemunėlio – Apaščios, Pelyšos geologiniai draustiniai). Hidrografiniai draustinai skirti upių ir upelių slėnių, ežerų kantų struktūrai išsaugoti, jie taip pat yra gana dažnai lankomi ir šalies visuomenei žinomi – tai Lietavos, Širvintos, Visinčios, Virvytės, Vilnios, Glėbo draustiniai. Yra ir grupė draustinių, kurie turistų visiškai nedomina – dirvožemio apsaugai skirti draustiniai, arba juose lankymas labai ribota ir be lydinčio asmens yra betikslis (teritologiniai – saugantis šikšnosparnius, entomologiniai – drugių ir kitų vabzdžių apsaugai, herpetologinia – balinių vėžlių apsaugai). Ornitologiniai draustiniai gali pritraukti paukščių stebėtojus, ichtiologiniais draustiniais (skirti žuvų išteklių apsaugai) paskelbtos švariausios ir turistų mėgiamos mūsų upės – Žeimena, Šventoji, Dubysa, Jūra). Net 39 didieji pelkynai, kurie nepatenka į valstybinius rezervatus ir valstybinius parkus turi telmologinio draustinio statusą. Jie gali dominti tik prisiekusius gamtininkus. Juose lankytis be patyrusio gido ne tik kad klaidu, bet ir pavojinga. Be to reikia priminti, kad telmologinius ir ornitologinius draustinius lankyti draudžiama nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio – paukščių perėjimo ir veisimosi ir jauniklių auginimo metu.
Paveldo (gamtos ir kultūros) objektai – atskiri arba sudarantys grupes gamtos objektai ir nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomi dėl jų mokslinės, kultūrinės, pažintinės ir kitokios vertės. Šalyje yra 414 valstybinės reikšmės gamtos paveldo objektų (medžiai, šaltiniai, akmenys, reljefo formos ir kt.) ir 3719 – kultūros paveldo objektų (dvarai, bažnyčios, pilkapiai ir kt.). Iš šio skaičiaus patys vertingiausi - 161 paskelbtas gamtos paminklais, o beveik tūkstantis – kultūros paminklais.
Didžiausią saugomų teritorijų sistemos dalį sudaro nacionaliniai ir regioniniai parkai. Juose ne tik saugomos gamtos ir kultūros paveldo vertybės, kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, bet ir sudaromos sąlygos su jomis susipažinti, plėtojama rekreacinė veikla, pirmiausia pažintinis ir kaimo turizmas. Tai mūsų šalies gamtinio turizmo aukso fondas. Pastoviai gerinamos turistinės infrastruktūros tinklas, steigiami lankytojų centrai, gerinama informacinė sistema, kuriasi vis daugiau kaimo turizmo sodybų. Tačiau nereikia užmirštį, kad šios teritorijos turi išskirtinį – saugomų teritorijų – statusą, todėl stovyklaudami ir keliaudami venkite triukšmo, nepažeiskite parkų lankymo taisyklių, stenkitės automobilį palikti tik nurodytose vietose. Keletas pastabų ketinantiems aplankyti valstybinius parkus:
• Parkuose skatinamas visų pirma pažintinis, ekologinis turizmas, noriai priimamos jaunimo, moksleivių grupės.
• Vietas stovyklavimui ir ekskursijas stenkitės užsisakyti iš anksto;
• Apsilankymą parkuose geriausiai pradėti nuo lankytojų centro, žymiai geriau pažinsite parką, jei naudositės vietinių gidų paslaugomis;
• Stovyklauti galima tik nurodytose vietose
• Skirtingose parkų zonose yra skirtingas lankymosi režimas ir galimybės stovyklauti. (pvz., lankytis parko rezervatuose draudžiama visus metus, zoologinio profilio draustiniuose draudžiama nuo balandžio iki rugsėjo mėn., kitose teritorijose tai neribojama).
Šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose jau yra kur pailsėti ir pakeliau ir čia laukiami visi siekiantys pažinti Lietuvos kultūrinį bei gamtinį paveldą, ieškantys gamtoje harmonijos ir įkvėpimo.
http://www.cyberdunk.com/
